Autorius: rezus | 1 kovo, 2011

Apie tobulumą

Kartą mano vadovas pasakė: “tobulumui ribų nėra“. Kadangi tai buvo mano darbo, kurį atlikau tikrai gerai, įvertinimas- susimąsčiau. Ne vien todėl, kad tuo metu pasijutau eilinį kartą su savo gebėjimais ir pastangom “pastatytas į vietą“. Gerokai labiau- nes pajutau reikalą išsiaiškinti, kaip atrodo tobulumas “be ribų“.

Deja, greitai teko nusivilti. Nes be ribų ne tik tobulumas- joks dalykas nėra atpažįstamas. Jo man kaip ir nėra. O galvoti: “tobulas dalykas yra tas, kurio nėra“- man neišeina…

Todėl mėginau ieškot tobulumo ribų, kad ir kaip kvailai tai beskambėtų. Ir radau! Pasirodo, yra dvi tobulumo rūšys.

Apie pirmąją- indų pasakėčia: “kartą žmogus atėjo į mėsininko krautuvę ir paprašė parduoti jam geriausią mėsos gabalą. Pardavėjas ir sako- pone, mano mėsinėje visi gabalai yra patys geriausi“

Apie antrąją- Rašte: “O Aš jums sakau: mylėkite savo priešus, laiminkite jus keikiančius, darykite gera tiems, kurie nekenčia jūsų, ir melskitės už savo skriaudėjus ir persekiotojus,  kad būtumėte vaikai savo Tėvo, kuris danguje; Jis juk leidžia savo saulei tekėti blogiesiems ir geriesiems, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų.  Jei mylite tuos, kurie jus myli, kokį gi atlygį turite? Argi taip nesielgia ir muitininkai?  Ir jeigu sveikinate tik savo brolius, kuo gi viršijate kitus? Argi to nedaro ir muitininkai? Taigi būkite tobuli, kaip ir jūsų Tėvas, kuris danguje, yra tobulas”.

Pirmas, žmogiškas, tobulumas apibrėžtinas taip: “dalykas yra tobulas, kada yra savo vietoj ir tinkamu metu.“

Tai yra: optimalios sąveikos su visais aplink- erdvėj ir laike- esančiais elementais, asmenimis ir vienetais.

Kitas, nekintamas tobulumas yra sunkiau nupasakojamas, bet patiriamas (patikėk, mielasis skaitytojau, ir pabandyk pats) nė kiek ne sudėtingiau. Vienintelis dalykas, kurio reikia, yra- savęs identifikacija.

Nes Kūrėjas įdėjo į mus vieną savybę- siekti tapti kaip Jis, t.y. viskuo.

Jei aš esu kūnas, tada ši svybė pasireikš: “aš turiu būt visur“. Kaip pelėsis koks, ar kiaulpienė…

Jei aš esu vertybių turėtojas ir gynėjas- tada “visi turėsit vaikščiot rikiuote“

Jei aš esu savo Kūrėjo vaikas- tada aš augsiu, tapdamas Jo paveikslu, pagal pridedamą aprašymą.

Belieka patikrint, kokiu variantu ( o gal dar kitu, čia nepaminėtu), išsipildo ir žmogiškas, ir nežmogiškas tobulumas.

Ir pasidalint. Netaupant. Kaip saulė- ant teisiųjų ir nelabai 😉


Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Kategorijos

%d bloggers like this: