Jei mielajam skaitytojui nors kartą yra tekę patirti Kūrėjo Artumą- tikriausiai sutiksi, kad tai yra, greta didingumo ir akimirkos išskirtinumo išgyvenimų- dar ir labai geras, pozityvus patyrimas. Todėl (bent jau man) kyla klausimas- kodėl Dievo baimė yra išminties pradžia? Ar kas tapo išmintingas iš baimės? Apdairus- taip, gudrus- taip, bet išmintingas…
O pasirodo, tai, kas vadinama Dievo baime, yra visai ne baimė prieš Asmenį. Ilgiau pasiliekant su Juo, sieloje atsiranda (ar atgyja) tam tikros dalys. Būtent baiminimasis prarasti jas, rūpinimasis, kad jos nuolat veiktų, ir yra “Dievo baimė- išminties pradžia“.
Rezonansas 
Parašykite komentarą