Maljorka, birželio 3-10

Spustelėjus ant nuotraukos, dauguma jų pasididins.

Paradoksalu, bet iš plius 30 karščių Lietuvoje atskridome į plius 15 Maljorkoje, buvo debesuota ir beveik kasdien lijo. Internetu buvome užsisakę mašiną, Ford focus automatą. Na ką, susirandam savo autonuomos punktą (jei kam aktualu – internete užsakinėjau per Do you spain agentūrą, jie užsakant internetu neima jokio avanaso anei kreditinės kortelės numerio, mokėjimas tik atskridus), po paieškų aikštelėje randame ir mašiną, susikraustom su lagaminais, vaikais, sėdu prie vairo ir….ups, staigmena – pasirodo, čia joks ne automatas…O mechaninės nevairuoju. Grįžtam atgal į punktą ir bandom aiškintis, ko rezultate vėl su visais lagaminais ir vaikais iš kito aikštelės galo kraustomės į Citroen C4 Picasso.

Didesni mašinos gabaritai buvo išbandymas serpantinuose ir požeminėje prekybcentrio aikkštelėje, ir labai pravertė talpinant trijų suaugusių ir dviejų vaikų mantą :))

Viešbutį užsakinėjom savarankiškai, nes iš tai datai agentūrų siūlomų variantų niekas netiko. Penkiems asmenims dviejų miegamųjų, dviejų sanmazgų, terasos, balkonėlio ir svetainės su virtuve numeris be maitinimo savaitei kainavo 1300 lt. VIešbutukas labai nedidelis, kiek viš 30 kambarių, labai jaukus, paprastas, švarus. O kadangi dar ne sezonas, tai ir apytuštis – irgi privalumas 🙂 Reziumuojant, vienam asmeniui savaitės poilsio finansinės sąnaudos neskaitant maisto tokios: lėktuvo bilietas plius viešbutis 1460 lt. Mašinos nuoma (jei dalint iš penkių asmenų) – 262 lt asmeniui. Maistas saloje brangus, pigiausias variantas – pikrtis prekybos tinkle Mercadona (kaip ir Kanarų salose), kasvakar čia pirkome ir gamindavomės krevetes, su vynu ir prieskoniais – mmmm kaip skanu… Brangiausias variantas – kavinės, restoranai, o ypač turistiniuose taškuose, pvz, Valdemosoje keturios porcijos dienos sriubos (žirnių) ir dvi porcijos antro patiekalo (nieko ypatingo ar prabangaus) – 70 eurų.

Viešbutukas Apartamentos Solecitos Alkudijoje, vaizdas iš mūsų terasos

Terasa šalia baseino, super variantas su vaikais

Virtuvės-svetainės zona

Alkudijoje yra gan jaukus senamiestis, su siaurutėmis gatvytėmis, žydinčiais kiemeliais..

Gėlynėlis:)

Tvirtovė

Alkudijos paplūdimys

..ir jo gyventoja…

Dar vienas paplūdimio atributas

ALcudijos paplūdimys, nors jame ir ne per daugiausiai buvome, tikrai geras, platus, jūra pakrantėj sekli, dugnas malonus…Vanduo šiltas…Čia suvažiuoja daugiausiai šeimos su vaikais, pasyviam poilsiui.

Prieplauka

Serpantinais judam į Formentoro iškyšulį, maljorkiečių vadinamą visų vėjų susitikimo vieta.

Su judriais vaikais išlipti pasidairyti tokiame “taške“ – pakankamas ekstrymas…

Dukrai pati gražiausia vieta buvo ši

O man gal ši..

Kamštukas kelyje, bet tai smulkmena, palyginti su “malonumu“ prasilenkt su turistiniu autobusu serpantino posūkyje…

Formentoro švyrutys

Kiek pavargęs jaunimas

Vaizdas iš lauko terasos-kavinės (beje, vaizdo grožis tiesiogiai proporcingas kavinės kainoms..)

Nerealaus mėlynumo įlankėlė

Matosi Can Picafort miestukas

užsukom į užeigą, kurioje, dukros didžiam džiaugsmui, gyveno visokių gyvuliukų..

Bet labiausiai mylimas ir labai sunkiai paliktas pievoje buvo šis

Toliau judėjom link safari zoo, vaikams tai buvo moralinė kompensacija už atškentėtus serpantinus. 🙂

Safari raguočiai

Neturiu daugiau nuotraukų šia tema, tai tik trumpas įspūdis – smagiausia buvo, kai pro atvirą langą įlindo zebro galva, dukra jį glostė, šėrėm obuoliu. Bjauriausia buvo, kai reikėjo tą zebrą kažkaip iškrapštyti lauk, kad galėtume judėti pirmyn – o lauk krapštytis jis nenorėjo. Vieniems lankytojams mašiną nutūpė gan nemažos beždionės, gal ir nebloga atrakcija. Mes, bijodami mašinos apgadinimo rizikos, nesustojom prie jų.
Šalia safari yra nedidelis zoosodas, galioja tas pats bilietas.

Labai rekomenduoju aplankyti šalia Portocristo esančius Drakono urvus (Cuevas del Drach). Labai vykęs apšvietimas, nerealios spalvos, formos, atspindžiai… Gaila, kad juose komerciniais ar gamtosauginiais tikslais draudžiama fotografuoti, todėl įmetu porą ne savo darytų foto iš ineto:

Įspūdingas muzikantų pasirodymas – tamsoje iš požeminio Martelio ežero po stalaktitų skliautu pamažu išnyra ir lėtai juda trys žiburėliais puoštos valtys, vienoje jų – gyvai atliekama muzika (kurios klausant kilo minčių, kad darbą pagal specialybę Maljorkoje tikrai rasčiau..).
Važiuojant į urvus reikia žinoti, kad turistai įleidžiami ne bet kada, o tik tam tikromis valandomis – kiek pamenu, 10,12,14,17, taigi atvykus gali tekti luktelti.

Portocristo paplūdimys, mažutis, siauras, uolėtoje įlankėlėje

Pakeliui į Lluca vienuolyną užklupo stipri liūtis ir lijo iki pat vakaro, taigi, kadrų nedaug ir tie patys – ganėtinai apniukę.
Vienuolynas

Vidinis kiemelis

Vienuolyne yra svečių namai pilgrimams ar šiaip romantikos mėgėjams, beje, jų patogumui yera krepšinio aikštelė, didelis baseinas..

Sužavėjo vienuolyno botanikos sodas – kamerinis ir labai meditatyvus, tiek vaizdais, tiek garsais 🙂 Gaila, nuotraukose nesimato nuotaikos ir tikro vaizdo:

Toliau judam link lietuje ir rūke paskendusio Deia miestuko.

O čia aš norėčiau gyventi:

Miestukas labai gražus, tik – didelė problema su mašinos parkavimu, kelios mažos aikštelės – perpildytos, o pagrindinis miestelio kelias – tas pats siaurutis kalnų serpantinas, kuriame beveik visur stovėti draudžiama..Beje, 16 val jame kažkodėl jau buvo uždarytos visos viešojo maitinimo įstaigos – nuo bado gelbėjo įsimesti sumuštiniai..

Valdemosoje atsidūrėm jau pavakary, taigi skubėjom į vienuolyną, kuriame 1838 m. žiemą gyveno Sand ir Šopenas. Pats vienuolynas man didelio įspūdžio nepaliko, išskyrus tai, kad galėjau kiek tinkama apžiūrinėti iškabintus Šopeno rankraščius su visais taisymais ir kūrybinių kančių pėdsakais, kas man, kaip profesionalei, buvo gan įdomu.

Iš vienuolyno terasos

Paskutinės dvi atostogų dienos buvo netinkamos keliauti – vieną jų ištisai lijo, tai prasivaikščiojom per parduotuves ir turgelius. Beje, jei kas nežinojo – pigiausias pard. tinklas Maljorkoje, kaip ir Kanarų salose, yra Mercadona. Joje vienintelėje radome krevečių. Statant mašiną požeminėje aikštelėje, svarbu bilietuką, kurį duoda įvažiuojant, pasiimti į parduotuvę ir pateikti kasoje – priešingu atveju iš aikštelės neišvažiuosite. 🙂 Paskutinę dieną netikėtai nušvito saulė, tai ją išnaudojom pliažinimuisi, deginimuisi (pagaliau..) ir kitiems panašiems pasyvių atostogų malonumams.