Autorius: rezus | 30 birželio, 2010

Apie dėkingumą

Mažas vaikas viską ima iš tėvų. Toks vaizdas, kad jis tik ima.

Galima mąstyt, kad mažas vaikas užaugs, tada jis taps duodančiu, tada atsiras kam duoti, ir t.t.

Tačiau ne visi vaikai užauga. Vieni numiršta maži, kiti, net ir suaugę, neužauga. Kiekviename žmoguje yra neužaugusių dalių. Ir to nėra ko gėdyts.

Taigi- o jei jis neužauga? Tai ką- ir lieka TIK gavęs? Neteisybė kažkokia…

O iš tikro- maži vaikai duoda labai daug. Jie YRA dėkingi.

Yra dvi jėgos, kurios pasiekia net kiečiausią širdį.

Nusilenkimas ir dėkojimas.

Pažiūrėk į kūdikiuką, ir abi jas pamatysi.

Greta “duok valgyt“ ir “man blogai ir nieko svarbiau nėra, ir tučtuojau“.

Netgi greta “tėti, o aš už tave stipresnis!“

…Aptikau, kad užmokesčio už darbą noriu: pinigais sumokėk man tiek, kad liktum dėkingas…


Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Kategorijos

%d bloggers like this: