Autorius: rezus | 19 vasario, 2010

Apie magnetą

Jei perskeltum magnetą (būna visokių formų feritinių, ne geležinių, magnetų, kurie dūžta) , pamatytum, kad dalys priešinasi sudėt jas buvusiu iki skilimo būdu. Išeina, kad skilimo vietoje susidaro tokie patys poliai (N prie N, pagal kompasą).  Kad atskyrus gabalą nuo magneto, jis nepraranda vieno poliaus, o tampa atskiru magnetu dviem poliais!

Pastebiu, kad tas pats vyksta “lazdos su dviem galais“ (moksliškai- dialektinės “priešybių vienybės“) sulaužymo atveju pažinimo procese.

Atrodo, kad tas pat vyksta ir santykiuose.

Kada sudužus ryšiui, mano vidus sako: “man tavęs nereikia, tarp manęs ir tavęs nėra nieko bendra“…

Bet pagal “lazdos dviem galais“ dėsnį, turėtų būti atvirkščias procesas. Kuris buvusius atskirtus ir besipriešinančius TOS PAČIOS LAZDOS  polius sukabintų į “vieną lazdą“.

Kiek suprantu, kiek teko patirti, tas procesas yra rezonansas. Kada kitą imu girdėti kaip save. Kada “aš= tu“ (tiesa, kažkodėl rezonanso sąlygomis natūraliai sakosi “aš=Tu“).

Ir dar, teko patirti, kad rezonansas atsitinka ne su visais “buvusiais“ ar “esamais“. Jame veikia savi dėsniai.

Jei išmanai juos, mielasis skaitytojau, nesidrovėk, palik žinelę komentaruose. O gal surezonuos? 🙂


Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Kategorijos

%d bloggers like this: